kodėl ekrano skaitytuvas neteisingai skaito mano puslapio antraštes

Trūkstant antraščių arba jos nurodytos netinkama tvarka

Ekrano skaitytuvas paprastai negali tinkamai rasti antraščių puslapyje, nes jos suformatuotos vizualiai kaip antraštės — didesne, paryškinta, kitos spalvos — bet nėra koduojamos kaip antraštės. Ekrano skaitytuvas skaito po to slypi puslapio struktūrą, o ne tai, kaip tai atrodo. Jei žodis parašytas dideliais paryškintais raidėmis, bet kode nėra jokio antraštės elemento (pvz., h1, h2 ar h3), ekrano skaitytuvas mato tik paprastą tekstą ir nepraneša apie jokią antraštę. Vartotojas, kuris naudoja klaviatūrą ir šokinėja nuo antraštės prie antraštės, kad greitai naršytų, visiškai mažai tokį tekstą mato savo apžvalgoje.

Taip pat bendra antraščių tvarka yra dažna problema. Puslapis, kuriame iš h1 tiesiogiai einama į h4 arba kuriame h3 yra virš h2, suteikia ekrano skaitytuvui iškraipytą vaizdą apie tai, kaip turinis yra sutvarkyta — kai kurie vartotojai tikisi loginės hierarchijos, kad nustatytų, ar jie nori atidaryti skyrių, ar jį praleisti. Ši problema nėra atskirta nuo kitų puslapio struktūrinių klaidų: panašios problemos pasitaiko formos laukuose, kurie nėra tinkamai perskaityti ir kada fokusas šokinėja navigacijos metu su klaviatūra. Visais atvejais kalbama apie tą patį esmę: vizualus vaizdavimas yra teisingas, bet pagrindinį kodą, kurį naudoja ekrano skaitytuvas, nėra teisingas.

Kur tai yra WCAG: informacija ir ryšiai

Tai, kad struktūra turi būti programiškai atpažįstama — tai yra kode, o ne tik vizualiai — kyla iš sėkmės kriterijaus apie informaciją ir ryšius WCAG 2.1, vadovą, ant kurio praktikoje grindžiamas EN 301 549. Tai, ar antraštės iš tikrųjų yra koduojamos kaip antraštės ir yra tinkama tvarka, yra tai, ką automatinė tikrinimas daugiausia gali aptikti; ką automatinė nuskaitymas gali rasti ir ko negali yra svarbus skirtumas, nes nuskaitymas mato antraštės elementų buvimą, bet ne visada gali nustatyti, ar pasirinktas išdėstymas yra logiškas vartotojui.