Ką turi turėti prieigos deklaracija?

Privaloma turinys, laisva forma

Prieinamumo deklaracija aprašo, kiek žiniatinklio parduotuvė arba paslauga atitinka Europos prieinamumo standartą, kurios dalys dar neatitinka, ir kaip lankytojas gali pranešti apie trūkumą. Direktyva nustato tą turinį — kas turi būti įtraukta — bet leidžia laisvą formą: nėra privalomo šablono su fiksuotais skyriais ar fiksuotu išdėstymu. Tai reiškia, kad deklaracija gali būti paskelbta svetainėje, savoje korporacinio stiliaus versijoje, jei joje yra esminė informacija: atitikties laipsnis, žinomi trūkumai ir būdas, kaip reaguoti.

Pagal šalį skiriasi visų pirma kalba ir, mažiau, paprastas formatas. Vokietijoje šis dokumentas vadinamas Erklärung zur Barrierefreiheit ir turi būti vokiečių kalba. Prancūzijoje tai yra déclaration d'accessibilité, prancūzų kalba. Belgijoje kalba priklauso nuo kalbos srities, kurią aptarnauja žiniatinklio parduotuvė — olandų arba prancūzų — ir Belgijos parduotuvė dažnai aptarnauja abi kalbos sritis vienu metu, o tai praktikoje reiškia, kad reikalingos dvi deklaracijos, kiekviena toje svetainės versijos kalboje. Nyderlanduose tai tiesiog vadinama prieinamumo deklaracija, ir čia irgi laisva forma.

Kur tai iš direktyvos seka

Tai, kad turinys yra reguliuojamas Europos lygiu, o forma lieka laisva kiekvienai šaliai, seka iš Direktyvos (EU) 2019/882 struktūros: direktyva harmonizuoja pačius prieinamumo reikalavimus — praktikoje EN 301 549 ir WCAG 2.1 lygis AA — ir kiekvienos valstybės narės nacionalinei teisę palieka jų įgyvendinimą, įskaitant tikslų dokumentų, tokių kaip deklaracija, formos nustatymą. Tai paaiškina, kodėl prieinamumo deklaracijos turinys visur yra panašus, tuo tarpu kalba ir šalies paprastas skiriasi.