Kuris reguliavimo organas prižiūri mano internetinę parduotuvę, jei parduodu keliose ES šalyse?

Kiekviena ES valstybė narė turi savo priežiūros instituciją

Jei tiekiate keliose ES šalyse, praktiškai susiduriate su keliomis priežiūros institucijomis, o ne su viena Europos institucija. European Accessibility Act yra direktyva: kiekviena valstybė narė jos reikalavimus įgyvendina savo teisės aktuose ir paskiria savo priežiūros instituciją toje valstybėje egzistuojančiai rinkai. Nyderlanduose tai yra Autoriteit Consument & Markt, Vokietijoje – Marktüberwachungsstelle der Länder für die Barrierefreiheit (MLBF) Magdeburge, Prancūzijoje – DGCCRF kartu su ARCOM, o Belgijoje – Ekonominis inspektoratas prie Ekonomikos federalinės viešosios institucijos. Internetinė parduotuvė, tiekianti klientams visose šiose šalyse, iš esmės patenka į kiekvieno iš šių režimų reguliavimo sritį vienu metu, kiekviename iš jų galioja savoji teisė, savasis bauda ir savasis pranešimo būdas.

Tai pasakytina apie priežiūrą ir vykdymą; tačiau šioje priežiūroje grindžiamasis techninis reikalavimas yra visose 27 valstybėse narėse vienodas. Visose 27 valstybėse narėse tikrinama pagal EN 301 549, praktiškai – WCAG 2.1 AA lygį. Internetinė parduotuvė, atitinkanti tą normą, iš esmės ją atitinka kiekvienoje iš šių šalių. Tai, kas skiriasi, nėra norma, o tai, kas atsitinka, kai svetainė jai neatitinka: Vokietijoje oficialus baudos maksimumas yra € 100 000 mažesnis nei kitrose trijose šalyse, tačiau galioja greitesnė procedūra tarp konkurentų ir šakos asociacijų, galinčių siųsti Abmahnung dėl nesąžiningos konkurencijos. Prancūzijoje maksimumas yra € 250 000, tai yra aukščiausias iš jų, be to, veikia suinteresuotų asmenų organizacijos, siunčiančios įspėjimus. Belgijoje taikytas maksimumas yra € 200 000 per pažeidimą, o ne per bylą. Mikro įmonės išimtis – mažiau nei dešimt darbuotojų ir daugiausiai du milijonai eurų metinių pajamų – galioja šiose šalyse vienodai, nes ji tiesiogiai kyla iš direktyvos. Kitoms šalims, tokioms kaip Ispanija, Italija ar Lenkija, dar nenustatytas jų priežiūros institucijos statusas ir sankcinės priemonės; tiems, kurie ten teikia paslaugas, patartina pasikonsultoti su tos šalies oficialiu šaltiniu.

Iš kur tai seka: direktyva ir nacionaliniai jos įgyvendinimo aktai

Tai, kad kiekviena šalis paskiria savo priežiūros instituciją ir pati nustato baudas, kyla iš Direktyvos (EU) 2019/882 prigimties: direktyva nustato tikslą ir normą, tačiau įgyvendinimą ir vykdymą paliekia valstybėms narėms. Nyderlanduose tai išplėtota Prieinamumo reikalavimų produktams ir paslaugoms dėl jos įgyvendinimo įstatyme, Vokietijoje – Barrierefreiheitsstärkungsgesetz, Prancūzijoje – per Consumer Code perimant atitinkamas nuostatas, o Belgijoje – Ekonominio teisės kodekse – keturiose atskirose teisės aktuose, kurių šerdimi yra ta pati Europos norma.